ЛІТОЎЦЫ І ЛІТОЎСКА-БЕЛАРУСКІЯ АДНОСІНЫ НА СТАРОНКАХ ГАЗЕТ «НАША ДОЛЯ» І «НАША НИВА» Ў 1906–1907 ГГ.

2023, 16, Numer 1


Data publikacji

08.12.2023

Model publikowania

open access

Rodzaj licencji


Dziedzina

Dziedzina nauk humanistycznych

Dyscyplina

literaturoznawstwo

Klasyfikacja

-

Język publikacji

Białoruski

Pliki do pobrania

PDF 550 KB

Artykuł

Liczba wyświetleń:102

Liczba pobrań:14

Cytowania Crossref:0

Wynik Altmetric:0

Zobacz mapę pobrań

Abstrakt

Lithuanians and Lithuanian-Belarusian Relations in the 'Nasza Dola' and 'Nasza Niwa' Newspapers, 1906–1907: The text focuses on cooperation between the leaders of the Belarusian and the Lithuanian national movements in Vilna (Vilnius) during the Revolution of 1905–1907, reflected, in particular, on the pages of the first Belarusian newspapers published since 1906 in Vilna. Belarusian activists often spoke on behalf of Belarus and Lithuania, thus continuing the historical tradition of the Grand Duchy of Lithuania, in the revival of which they saw the future of Belarus and Lithuania.

Bibliografia

Ab pierasielenniu, „Nasza Niwa”, 12/25.10.1907, Nr 31.

Ablamejka S., Kalìnoǔskì ne pìsaǔ «Zâmlâ naša... nazyvaecca lìtoǔskaâ». Grafalâgìčnaâ èkspèrtyza adkryla gìstaryčnuû sènsacyû, https://www.svaboda.org/a/32009287.html [dostup: 30.08.2022].

Adamovìč A., «Âk duh zmaganʹnâ Belarusì» (da 100-h ugodkaǔ naradžènʹnâ Ìvana Luckevìča), New York 1983.

Aleksandravičius E., Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje (Lietuvių atgimimo istorijos studijos, [t.] II), Vilnius 1991.

„Arche” 2009, № 7. Belaruskaâ gìstaryâgrafìâ 1920-h: Sârèdnâvečča ì ranʹnemadèrny čas.

Baltarusija, [in:] Visuotinė lietuvių enciklopedija, II t. Arktis – Beketas, Vilnius 2002.

Bělorussìâ i Litva. Istoričeskìâ sudʹby Sěvero-Zapadnago kraâ, izdano P. N. Batûškovymʺ, S.-Peterburgʺ 1890.

Błaszczak T., Białorusini w Republice Litewskiej. 1918–1940, Białystok 2017.

Budzʹka A., Uspamìny pra Ìvana Luckevìča, [u:] Pamâcì Ìvana Luckevìča ǔ peršye ǔgodkì sʹmercì âgo (20.VIII.1919 — 20.VIII.1920), Vìlʹnâ 1920.

Būga K., Lietuvių tauta ir kalba bei jos artimieji giminaičiai, [in:] Būga K., Rinktiniai raštai. 3 tomai, t. III, sud. Z. Zinkevičius, Vilnius 1961.

Bulgakaǔ V., Gìstoryâ belaruskaga nacyânalìzmu, Vilnius 2006.

„Chorągiew Swobody”, 19.02.1863, Nr 2, [in:] 1863–1864 metų sukilimas Lietuvoje, sud. A. Bieliūnienė, B. Kulnytė, R. Subatniekienė, Vilnius 2013.

Downar N., Litwa Katolicka – stanowi naród litewski, „Litwa” 1908, Nr 2.

Dudarz białoruski, czyli wszystkiego potrosze. Przez Wincentego Dunin Marcinkiewicza, Mińsk 1857.

Dudka białaruskaja Macieja Buraczka, Kraków 1891.

Ètymalagìčny sloǔnìk belaruskaj movy, t. 6: L–M, ukl. Ì.Ì. Lučyc-Fedarèc, rèd. V.U. Martynaǔ, Mìnsk 1990.

Gaučas P., Lietuvių-gudų kalbų paribio etnolingvistinė situacija 1795–1914 m., [in:] Lietuvos rytai, sud. K. Garšva, L. Grumadienė, Vilnius 1993.

Gimžauskas E., Belaruskì faktar pry farmavannì lìtoǔskaj dzâržavy ǔ 1915–1923 gg., navuk. rèd. A. Paškevìč, Białystok–Vilnius 2012.

Gìstoryâ belaruskaj knìgì. U 2 t., t. 2: Knìžnascʹ novaj Belarusì (XIX–XXI stst.), navuk. rèd. V.V. Antonaǔ, M.V. Nìkalaeǔ, Minsk 2011.

Golubev V.F., Obrazovanie VKL, [v:] Istoriâ belorusskoj gosudarstvennosti. V 5 t., t. 1: Belorusskaâ gosudarstvennostʹ ot istokov do konca XVIII v., otv. red. V.F. Golubev, O.N. Levko, red. kol.: A.A. Kovalenâ (gl. red.) [i dr.]; 3-e izd., Minsk 2020.

Gurnevìč D., «Gèta skarb, bo tam ì âgo asabìstyâ rèčy». Davedalìsâ bolʹš pra novyâ znahodkì Kalìnoǔskaga ǔ Vìlʹnì, zʹ âkìmì ne pracavalì dasʹledčykì, https://www.svaboda.org/a/31992693.html [dostup: 30.08.2022].

H., Jaszcze ab ziamielnaj sprawi u nas, „Nasza Niwa”, 23.03.1907, Nr 12.

Hasudarstwiennaja Duma, „Nasza Niwa”, 25.05.1907, Nr 20.

Hroch M., Małe narody Europy. Perspektywa historyczna, Wrocław–Warszawa–Kraków 2003.

I litwinom mówiącym po białorusku trzeba pisma oddzielnego, „Litwa” 1909, Nr 8.

Ìmšènʹnìk H., «Naša Nìva» ì dvaccacìgadovy ûbìlej belaruskae pèryodyčnae prèsy, «Polymâ»1926, № 7.

K., [Nichto i niszto nie wyciahwaje tak mnoha hroszaj...], „Nasza Niwa”, 28.09.1907, Nr 30.

Kairys S., Z maìh uspamìnaǔ pra Cëtku, [u:] Na sud gìstoryì. Uspamìny. Dyâlogì, ukl. B.Ì. Sačanka, Mìnsk 1994.

Kalìnoǔskì K., Za našuû volʹnascʹ. Tvory, dakumenty, ukl. G. Kìsâlëǔ, Mìnsk 1999.

Knìga Belarusì. 1517–1917. Zvodny katalog, skl. G. Â. Galenčanka [ì ìnš.], navuk. rèd. S.H. Aleksandrovìč [ì ìnš.], Minsk 1986.

Koâlovič M.O., Čteniâ po istorii Zapadnoj Rossii, Sankt-Peterburg 2020.

Kołas J., Nioman, „Nasza Niwa”, 10/23.11.1906, Nr 1.

Kołas J., Pieśnia kale kałyski, „Nasza Niwa”, 20.04.1907, Nr 16.

Korbut V., Etnogeneza Białorusinów w świetle ustaleń Wacława Łastowskiego, „Białoruskie Zeszyty Historyczne” = «Belaruskì gìstaryčny zbornìk» 2019, Nr 51.

Korbut V., Knìgarnâ Maryì, «Belaruskaâ dumka» 2016, № 4.

Korbut V.A., Rolâ Maryì Piaseckaitė-Šlapelienė ì âe Lìtoǔskaj knìgarnì ǔ Vìlʹnì ǔ pašyrènnì belaruskamoǔnaga druku na pačatku XX st., [in:] Matèryâly XII Mìžnarodnyh knìgaznaǔčyh čytannâǔ «Knìžnaâ kulʹtura Belarusì: poglâd praz stagoddzì». Mìnsk, 7–8 krasavìka 2016 g., Mìnsk 2016.

Kučèǔskì A., Žmenâ ǔspamìnaǔ pra padzeì 1905 g. u Vìlʹnì, «Naša slova», 17.02.2021, № 7.

L. W., Litwa i jej ludy, Warszawa 1907.

Lapinskienė A., „Vilniaus žinios“ – pirmasis lietuvių dienraštis, [in:] Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Petras Vileišis. Mokslinės konferencijos „Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Petras Vileišis“, įvykusios 2001 m. sausio 24 m., papildyta medžiaga, sud. A. Lapinskienė, Vilnius 2001.

LapinskienД— A., Maldzis A., LietuviЕі-baltarusiЕі literatЕ«riniai ryЕЎiai, Vilnius 1989.

Lapinskienė A. P., Malʹdzìs A. Ì., Perazovy sâbroǔskìh galasoǔ. Belaruska-lìtoǔskae lìtaraturnae ǔzaemadzeânne ad staražytnascì da našaga času, Mìnsk 1988.

Latyšonak A., Gutarka «carkoǔnaga starasty Ânkì» zʹ «Âsʹkam, gaspadarom z-pad Vìlʹnì», [u:] Latyšonak A., Nacyânalʹnasʹcʹ — Belarus, navuk. rèd. A. Paškevìč; 2-e vyd., dap. ì papr., Vilnius–Białystok 2012.

LaurinaviДЌius ДЊ., ModerniЕіjЕі lietuviЕі raida nuo kalbinД—s link teritorinД—s bendruomenД—s. Pirma XX a. pusД—, [in:] Epochas jungiantis nacionalizmas: tautos (de)konstravimas tarpukario, sovietmeДЌio ir posovietmeДЌio Lietuvoje, moksl. red. ДЊ. LaurinaviДЌius, Vilnius 2013.

Lietuva ЕѕemД—lapiuose, sud. A. BieliЕ«nienД—, B. KulnytД—, R. SubatniekienД—, Vilnius 2011.

Lietuvos nacionalinis atlasas, t. II, Vilnius 2016.

Litouskije hazety, „Nasza Niwa”, 11/24.09.1908, Nr 19.

„Litwa” 1908, Nr 2; 1909, Nr 19.

„Litwin”, Wybary ū Kownie, „Nasza Niwa”, 11.02.1907, Nr 6.

Luckevìč A., Dvaccacìlecʹce Belaruskae Sacyâlìstyčnae Gramady, [u:] Luckevìč A., Da gìstoryì belaruskaga ruhu, ukl. A. Sìdarèvìč; 2-e vyd., dap. ì papr.,Vilnius–Białystok 2010.

Luckevìč A., Palìtyčnyâ lëzungì belaruskaga ruhu, [in:] Luckevìč A., Da gìstoryì belaruskaga ruhu, ukl. A. Sìdarèvìč; 2-e vyd., dap. ì papr.,Vilnius–Białystok 2010.

Luckevìč A., Za dvaccacʹ pâcʹ gadoǔ (1903–1928). Uspamìny ab pracy peršyh belaruskìh palìtyčnyh arganìzacyj: Belaruskaâ Rèvalûcyjnaâ Gramada, Belaruskaâ Sacyâlìstyčnaâ Gramada, [u:] Luckevìč A., Da gìstoryì belaruskaga ruhu, ukl. A. Sìdarèvìč; 2-e vyd., dap. ì papr.,Vilnius–Białystok 2010.

Łatyszonek O., Od Rusinów Białych do Białorusinów. U źródeł białoruskiej idei narodowej, Białystok 2006.

Łaziński M., Przyimki na, w oraz do przed nazwami państw, krajów i krain. Historia i współczesne wahania normatywne, „Język Polski” 2022, R. CII, z. 1. https://doi.org/10.31286/JP.01001

M. D. S., Tutejsi mówiący po prostemu, „Litwa” 1909, Nr 22.

Mačiulis D., Staliūnas D., Vilnius – Lietuvos sostinė: problema tautinės valstybės projekte (XIX a. pabaiga – 1940 m.), Vilnius 2015.

Manifest Rządu Polskiego, [in:] 1863–1864 metų sukilimas Lietuvoje, sud. A. Bieliūnienė, B. Kulnytė, R. Subatniekienė, Vilnius 2013.

Mapa sześciu gubernji Litwy i Białej Rusi, oprac. B. Hertz, [B. m.] [b. r.].

Marijos ir Jurgio Šlapelių archyvas, par. V. Žukas, Vilnius 2006.

Martynas Kukta, https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=194 [dostup: 20.03.2022].

Marzalûk Ì. A., Mìfy «adradžènskaj» gìstaryâgrafìì Belarusì: managrafìâ, Magìlëǔ 2009.

[Marzalûk Ì. A.], Vâlìkae Knâstva Lìtoǔskae — polìètnìčnaâ feadalʹnaâ dzâržava Ushodnâj Eǔropy, [u:] Marzalûk Ì.A., Kahanoǔskì A.G., Hodzìn S.M., Duk D.U., Cemušaǔ S.M., Brygadzìn P.Ì., Buračonak A.V., Gìgìn V.F., Gìstoryâ belaruskaj dzâržaǔnascì, ag. rèd. Ì.A. Marzalûk, navuk. rèd. G.G. Krasko, Mìnsk 2022.

Mastianica-Stankevič O., Vopros dvorânstva v litovskom nacionalʹnom diskurse: na primere periodičeskogo izdaniâ „Litwa” (1908–1914), „Acta Baltico-Slavica” 2017, t. 41. https://doi.org/10.11649/abs.2017.004

Mastianica-Stankevič O., Venckienė J., Mečislovas Davainis-Silvestraitis. Dienoraštis. 1904–1912 m., Vilnius 2020.

Medišauskienė Z., Laikas – Erdvė – Žmogus, [in:] Bairašauskaitė T., Medišauskienė Z., Miknys R., Lietuvos istorija, t. VIII, d. 1: Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia, red. kol.: A. Dubonis [ir kt.], ats. red. R. Miknys, Vilnius 2011.

Mekas K., Liškiavos pilis, [in:] Lietuvos pilys, ats. red. J. Jurginis, Vilnius 1971.

Merkys V., Lietuvos poligrafijos įmonės 1795–1915 m., [in:] Iš lietuvių kultūros istorijos, t. VII: Spauda ir spaustuvės, red. kol.: J. Jurginis (ats. red.) [ir kt.], Vilnius 1972.

Merkys V., Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798–1918 m., Vilnius 2006.

Motieka E., Didysis Vilniaus Seimas; 2-oji pataisyta laida, Vilnius 2005.

N. 6. Mużyckaja Prauda, [in:] 1863–1864 metų sukilimas Lietuvoje, sud. A. Bieliūnienė, B. Kulnytė, R. Subatniekienė, Vilnius 2013.

Narodny Wuczyciel, Ab nacjonalizacji szkoły. (Hołas wuczyciela-biełarusa), „Nasza Niwa”, 16/29.03.1907, Nr 11.

„Nasza Dola” 1906.

„Nasza Niwa” 1906–1907.

Pacztowaja skrynka, „Nasza Niwa”, 6/19.01.1907, Nr 1.

Pan Tadeusz, czyli ostatni zajazd na Litwie. Historja szlachecka z r. 1811 i 1812, we dwunastu księgach, wierszem, przez Adama Mickiewicza. Tom pierwszy, Paryż 1834.

Piosnki wieśniacze znad Niemna i Dźwiny z dołączeniem pierwotwornych w mowie sławiano-krewickiéj, Wilno 1844.

Piosnki wieśniacze znad Niemna i Dźwiny, niektóre przysłowia i idiotyzmy w mowie Sławiano-Krewickiej, z postrzeżeniami nad nią uczynionemi, Wilno 1846.

Plejris-Pujdo A., List da redakcii, „Nasza Niwa”, 10/23.11.1907, Nr 33.

Przewodnik po Litwie i Białej Rusi, oprac. N. Rouba, Wilno [b. r.].

Rossìâ. Polnoe geografičeskoe opisanìe našego otečestva: nastolʹnaâ i dorožnaâ kniga dlâ russkihʺ lûdej, red. V.P. Semenovʺ, obŝ. ruk. P.P. Semenovʺ, V.I. Lamanskìj, t. IX: Verhnee Podněprovʹe i Bělorussìâ, sost. V.P. Semenovʺ [i dr.], S.-Peterburgʺ 1905.

Rouba N., Poeta Białej Rusi, „Kurjer Litewski”, 15/28.04.1906, Nr 84 (185).

Russkaâ zemlâ (priroda strany, naselenìe i ego promysly). Sbornikʺ dlâ narodnago čtenìâ, t. VII: Bělorussko-Litovskoe Polěsʹe. Po «Ètnografìi Rossìi» L. Vesina i dr. istočnikamʺ, sost. Â.I. Rudnevʺ; 2-e izd., S.-Peterburgʺ 1899.

Rząd Narodowy. Wydział Zarządzający Prowincyami Litwy, [in:] 1863–1864 metų sukilimas Lietuvoje, 1863–1864 metų sukilimas Lietuvoje, sud. A. Bieliūnienė, B. Kulnytė, R. Subatniekienė, Vilnius 2013.

Šarmaitis R., Nacionalinio išsivadavimo judėjimas Lietuvoje, [in:] „Aušra“ ir lietuvių visuomeninis judėjimas XIX a. pabaigoje. Konferencijos medžiaga, red. kol.: J. Kubilius (pirm.) [ir kt.], Vilnius 1988.

Ščastny, [Zamczyszcze Liszkoů], „Nasza Niwa”, 10/23.11.1906, Nr 1.

Širâev E.E., Rusʹ Belaâ, Rusʹ Černaâ i Litva v kartah, Minsk 1991.

Sloǔnìk movy «Našaj nìvy». 1906–1915. U 5 t., t. 2: D–N, ukl.: Ì.A. Gaponenka [ì ìnš.], navuk. rèd. V.P. Lemcûgova, Mìnsk 2007.

Slovarʹ bělorusskago narěčìâ, sost. I.I. Nosovičemʺ, Sanktpeterburgʺ 1870.

Smetona A., Rinktiniai raštai, sud. A. Eidintas, Kaunas 1990.

Smolkìn M., Plâmy carskaj cènzury. Pa matèryâlah arhìvaǔ, «Polymâ» 1966, № 3.

Staliūnas D., Polʹša ili Rusʹ? Litva v sostave Rossijskoj imperii, Moskva 2022.

Stanisław Moniuszko, przez A. Walickiego. (Z portretem i z dodatkiem kartki nut), Warszawa 1873.

Szczastny, [Zamczyszcze u Nawahrudku], „Nasza Niwa”, 17/30.11.1906, Nr 2.

Trus M., «Â ne samotny…»: vydavec Marcìn Kuhta ǔ sâmejnym ìntèr’ery, «Belaruskì gìstaryčny časopìs» 2021, № 11.

Turonak J., Vaclaǔ Ìvanoǔskì ì adradžènʹne Belarusì, [u:] Turonak J., Madèrnaâ gìstoryâ Belarusì, Vilnius 2006.

Unuczak A., Litwini na łamach prasy białoruskiej na początku XX stulecia, [w:] Między Rusią a Polską. Litwa. Od Wielkiego Księstwa Litewskiego do Republiki Litewskiej, red. J. Grzybowski, J. Kozłowska, Warszawa 2014. https://doi.org/10.31338/uw.9788323517139.pp.229-235

[Ŭ Kownie adbyŭsia zjezd litoŭskich kabiet...], „Nasza Niwa”, 12/25.10.1907, Nr 31.

[U Wilni skora adkrywajecca...], „Nasza Niwa”, 12/25.10.1907, Nr 31.

Vâstun «našanìǔskaj» èpohì. Staronkamì žyccâpìsu Ìvana Luckevìča. Da 135-h ugodkaǔ naradžènnâ (09.06.1881 — 20.08.1919), [u:] Skarynìč. Lìtaraturna-navukovy gadavìk, vyp. 11, ukl. A. Kaǔka, V. Čajčyc, Moskva 2016.

Vlast, Karotkaâ gìstoryâ Belarusì. Z 40 rysunkamì, Vìlʹnâ 1910.

Vyšniauskas A., RSDDP ir imperijos „kultūringesnių sričių“ socialdemokratai, [in:] Mintys apie Lietuvos komunistų partijos kelią, sud. A. Eidintas, V. Kašauskienė, V. Pšibilskis, Vilnius 1989.

Vyšniauskas A., Gaidis R., Švec L., „Lietuviai ir lenkai“ (1887). Jono Šliūpo pozicija ir valstybingumo vizijos XIX amžiaus pabaigoje. Mokslinių darbų rinkinys, sud. ir moksl. red. A. Vyšniauskas, Vilnius 2016.

Wasilewski L., Litwa i Białoruś. Przeszłość – teraźniejszość – tendencje rozwojowe, Kraków [1912].

Włast, Karotkaja historyja Biełarusi (pa Kirkoru), „Naša Niwa”, 1/13.01.1910, Nr 1.

Z „Pana Tadeusza” A. Mickiewicza, „Nasza Niwa”, 21.06.1907, Nr 23.

Z Biełarusi i Litwy. (Ad naszych korespondentoŭ), „Nasza Niwa”, 2/14.09.1907, Nr 29.

Živopisnaâ Rossìâ: Otečestvo naše v ego zemelʹnomʺ, istoričeskomʺ, plemennomʺ, èkonomičeskomʺ i bytovomʺ značenii, t. III, č. 1: Litovskoe Polěsʹe; č. 2: Bělorusskoe Polěsʹe, obŝ. red. P.P. Semenovʺ, S.-Peterburgʺ–Moskva 1882.

Žycʹce ì praca Ìvana Luckevìča, [u:] Pamâcì Ìvana Luckevìča ǔ peršye ǔgodkì sʹmercì âgo (20.VIII.1919 — 20.VIII.1920), Vìlʹnâ 1920.

Podobne publikacje